• KONSULTACIJOS

  • PATARIMAI IR PAGALBA

  • MIŠKŲ SAVININKAMS

Klausk!

Šioje svetainėje privačių miškų savininkai gali pateikti klausimus miškų ūkio vykdymo ir susijusiais klausimais, į kuriuos atsakys POKYČIŲ VALDYMAS miškininkystės ekspertai, įgyvendindami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos užsakymą.

Apie konsultacijas trumpai

730
Konsultacijų dienų
24
Atsakymo laikas, val.
720
Klausimų į kuriuos bus atsakyta
1
Nuolat budintis miškininkystės ekspertas

JUO TOLIAU GIRION EISI, JUO DAUGIAU MEDŽIŲ RASI

— Lietuvių liaudies patarlė —

Klausimai-atsakymai

Privačių miškų savininkų užduoti klausimai ir POKYČIŲ VALDYMAS miškininkystės ekspertų atsakymai į juos.

1-10 klausimas

1. Ką reiktų daryti, kad miškas geriau atželtų?

Vykdant kirtimus, miško žėlimą galima paskatinti mechaninėmis priemonėmis: aikštelėse ar juostuose suardoma miško paklotė bei gyvoji danga, supurenamas dirvožemis.

2. Kas man galėtų suteikti išsamią konsultaciją miško tvarkymo klausimais?

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privačių miškų savininkus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų reglamentuojamais klausimais nemokamai konsultuoja Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva privačių miškų savininkams teikiamos nemokamos konsultacijos jų miško valdoje. Individuali konsultacija, suderinus laiką, suteikiama pačioje miško valdoje, konsultantui ją apžiūrėjus su miško savininku. Dėl nemokamos individualios konsultacijos miško valdoje galima kreiptis tel. 8 642 11894.

3. VMT neleido kirsti miško. Tai ką dabar daryti?

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui atsisakius išduoti leidimą kirsti mišką privataus miško savininkas turi teisę apskųsti sprendimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

4. Iš ko turi susidėti mano miškotvarkos projektas?

Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija numato, kad privačių miškų miškotvarkos projektą sudaro titulinis lapas, valdos nuosavybės plano kopija, valdos nuosavybės pažymėjimo kopija, aplinkinės situacijos schema M 1:50000, valdos žemės planas, miškų charakteristika, miško kirtimų dalis, miško atkūrimo dalis, privalomi miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimai.

5. Kada galiu drausti grybautojams ir uogautojams lankytis mano miške?

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės numato, kad esant padidintam gaisrų pavojui, savivaldybių vykdomosios institucijos privačių miškų savininkų teikimu gali laikinai uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi visuose miškuose bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą.

6. Šalia miško yra durpynas. Ar yra kokie nors priešgaisriniai reikalavimai?

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės numato, kad durpynų, kurie ribojasi su miškais, valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo:
1. durpyno teritorijos pakraščiu prie miško įrengti 50 metrų pločio priešgaisrinį ruožą. Šiame ruože iškertami spygliuočių medžiai, pomiškis ir trakas, ruožas išvalomas ir jo vidiniu pakraščiu iškasamas tokio gylio griovys, kad jo dugnas siektų mineralinį gruntą arba gaisrams kilti palankiu laikotarpiu jame nuolat būtų vandens. Išoriniu griovio pakraščiu įrengiamas kelias ir pervažos gaisriniams automobiliams. Durpyno teritorijoje durpes galima sandėliuoti ne arčiau kaip 50 metrų nuo priešgaisrinio ruožo griovio;
2. gaisrams kilti palankiu laikotarpiu organizuoti durpynuose budėjimą;
3. gesinti gaisrus.

7. Man sakė, kad aš turiu miške pasiženklinti ribines linijas, kad jie galėtų parengti kažkokius popierius. Čia kodėl tai turiu padaryti?

Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija numato, kad miško savininkas, siekdamas parengti miško valdos miškotvarkos projektą pagal individualios inventorizacijos duomenis, privalo prieš lauko darbų pradžią išvalyti ar kitaip paženklinti (dažais) ribines linijas, atnaujinti riboženklius. Taigi Jūs turėtumėte ne tik paženklinti (dažais) ribines linijas, tačiau ir (jeigu reikia) atnaujinti riboženklius.

8. Priminkite kokiu tikslumu taksacinėje kortelėje nurodomas medžių amžius.

Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija numato, kad kultūrinės kilmės medynų iki 30 metų ir savaiminės kilmės medynų iki 10 metų medžių rūšių amžius įrašomas 1 metų tikslumu, likusiems medynams iki 120 metų – 5 metų tikslumu, daugiau kaip 120 metų – 10 metų tikslumu. Į želdinių amžių įskaitomi ir sodinimo metai.

9. Ar miške galiu ganyti ožkų bandas ir tuo pačiu aptvarkyti?

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privačių miškų savininkai gali ganyti gyvulius savo miškuose, išskyrus kirtavietes ir jaunuolynus iki 20 metų.

10. Po nedidelės vėtros noriu savo miške iškirsti išvartytus medžius ir sausuolius. Ar tam reikia leidimo?

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos. Tagi, jeigu norite išsikirsti pavienius sausuolius ir vėjavartas, tuomet leidimo Jums nereikia. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kai kuriais atvejais Jūsų kirtimai gali būti pripažinti plynais sanitariniais kirtimais, o jau tuomet leidimas yra reikalingas.

11-20 klausimas

11. Ar miško lankytojai gali miške susikurti laužą?

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės numato, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus miške sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškrintant sniegui) draudžiama naudotis atvira ugnimi (kurti laužus, deginti šiukšles). Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galiojančios Lankymosi miške taisyklės numato a) draudimą fiziniams asmenims kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą bei b) prievolę miško lankytojams nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

12. Kokie yra pagrindiniai miškininkystės teisės aktai?

Pagrindiniai miškų ūkio veiklą Lietuvos miškuose reglamentuojantys teisės aktai yra nurodyti šios svetainės dalyje „Teisės aktai“.

13. Kokia man gręsia atsakomybė, jeigu miško neatkursiu laiku?

Miškų neatkūrimas per Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytus terminus užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims po 300 eurų, bet ne didesnę negu 6 000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po 440 eurų, bet ne didesnę negu 6 000 eurų. Pakartotinai neatkūrus miško už kiekvieną neatkurtą miško hektarą asmenims – po 440 eurų, bet ne didesnę negu 6 000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – po 580 eurų, bet ne didesnę negu 6000 eurų.

14. Turiu 4,5 ha miško ir buvau nuėjęs į privatų miškų kontorą ir paklausau ką galiu daryt miške. Tai sake dalį beržyno plynai galiu iškirst ir paskui vėl kitą dalį. Tai sake projektą reikia pasidaryt dėl kirtimo plyno. Tai norėčiau sužinot kokia kaina projekto būtu?

Nurodytų paslaugų kainos nėra reglamentuojamos teisės aktais, todėl dėl konkrečios paslaugos kainos turi susitarti privačių miškų savininkai ir paslaugos teikėjai tarpusavyje. Valstybinė miškų tarnyba savo interneto puslapyje yra paviešinusi registruotų vidinės miškotvarkos projektų rengėjų sąrašą kartu su kontaktais. Sąraše nurodyti asmenys galėtų pagelbėti parengiant reikalingus dokumentus.

15. Ar reikia turint parengtą miškotvarkos projektą, kuriame yra suprojektuotas atvejinis kirtimas, vykdant šio kirtimo paskutinį atvejį atrėžti biržę ir atlikti ištisinį kirstinų medžių apmatavymą?

Biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma: atvejinių kirtimų antram ir tolesniems atvejams, kai kertama ankstesnio atvejo biržės ribose ir naudojamas ankstesnio atvejo brėžinys. Vadovautis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis reikia atžymėti ir apmatuoti biologinei įvairovei paliekamus medžius.

16. Norėčiau parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Kokios būtų procedūros?

Pardavimas atliekamas pagal nekilnojamojo turto pardavimo taisykles. Susiradus pirkėją, sandoris įforminamas pas notarą. Atkreipiame dėmesį, kad 2014 metais keitėsi Lietuvos respublikos miškų įstatymas, kurio 4(1) straipsnis numato, kad atskiros asmenų grupės turi pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Išsamią konsultaciją žodžiu šio sandorio sudarymo klausimais Jums galėtų suteikti bet kuris notaras. Praktikuojančių notarų sąrašą rasite Lietuvos notarų rūmų interneto svetainėje.

17. Ar galiu savo miške iškirsti medžius, išrauti kelmus ir įrengti sporto aikštelę? Miškas II B grupės.

Privačių miškų savininkai II B, III ir IV miškų grupių miškuose gali įrengti poilsiavietes su miško baldais, rekreacinius ir pažintinius takus, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir kitas priemones. Rekreacinio objekto įrengimui galima iškirsti reikalingą plotą, bet tam turi būti parengtas valdos miškotvarkos projektas.

18. Ar norėdamas įrengti sporto aikštelę (pvz. tinklinio, krepšinio aikštelė) galiu šį objektą laikyti rekreacinės infrastruktūros elementu ir siekiant įsirengti šią sporto aikštelė galiu plynai iškirsti visą miško plotą? (klausimas perfrazuotas)?

Galiojantys teisės aktai nurodo, kad privačių miškų savininkai II B, III ir IV miškų grupių miškuose gali įrengti poilsiavietes su miško baldais, rekreacinius ir pažintinius takus, atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimus ir kitas priemones, kurios turi būti detalizuojamos valdos miškotvarkos projekte.

Sporto aikštelių įrengimo klausimas nėra aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotas teisės aktais, todėl norint įsirengti tokio pobūdžio objektą reikia vertinti kokie elementai bus įrengiami. Jeigu įrengiamas tinklinio ar teniso aikštynas ar krepšinio aikštė, su nuosavomis dangomis bei kitais šiai sporto sričiai įprastais elementais, tai tokia sporto aikštelė II B, III ir IV miškų grupių miškuose negali būti įrengta. Jeigu būtų įrengiama sporto aikštelė, kurioje yra gimnastikos suoliukas ar panašūs įrenginiai, ir tokie objektai atliktų tiek sporto įrenginio funkciją, tiek ir miško baldų funkciją, tuomet tokia aikštelė II B, III ir IV miškų grupių miškuose gali būti įrengiama. Kol nėra parengtas valdos miškotvarkos projektas, tol nėra galimybės pasisakyti ar tokia infrastruktūra gali būti įrengiama.

Taip pat svarbu pastebėti, kad sporto aikštelės įrengimui visos valdos iškirsti tikrai negalima, tačiau rekreacinio objekto įrengimui galima iškirsti reikalingą plotą, bet tam turi būti parengtas valdos miškotvarkos projektas.

19. Kas yra miškininkystė?

Aiškinamasis medienos terminų žodynas nurodo, kad miškininkystės sąvoka gali būti apibrėžiama kaip ūkinė veikla, kuria siekiama išlaikyti, gausinti ir racionaliai naudoti miškų teikiamas gėrybes.

Taip pat šią sąvoką bando apibrėžti ir Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas, kuris nurodo, kad miškininkystė tai mokslas, tiriantis miško želdinimą ir miško apsaugos technologijas.

Laisvoji enciklopedija Vikipedija miškininkystė sąvoką ne tik apibrėžia, tačiau ir paaiškina plačiau: Miškininkystė – gamybos sritis (augalininkystės šaka), užsiimanti miško želdinimu, gerinimu ir augalinių miško išteklių naudojimu. Taip pat – mokslinių tyrimų sritis, tirianti miško želdinimo metodus, miškų ūkio gerinimą. Miškininkystė kaip mokslas tiria vieną svarbiausių biosferos komponentų – miškus. Miškininkystė užsiima miško auginimu medienos gavybai, miško buveinių apsauga, miškų atkūrimu. Miškininkystės specialistai vadinami miškininkais.

20. Turime miško prie 123 kelio, kirtimo taisyklėse randu punktą kad 100 metrų pločio magistralinių ir krašto kelių apsaugos zonose draudžiami plyni kirtimai klevų, ąžuolų, liepų, maumedžių medynuose bei kituose, turinčiuose rekreacinę, estetinę reikšmę medynuose, taip pat medynuose, kuriuose įrengtos poilsio ir autotransporto aikštelės.

Ar yra konkretus kelių ir miškų sąrašas kuriuose taikomi šie apribojimai, ar teisę spręsti leisti ar neleisti kirsti plyną kirtimą pasilieka inspektorius?

Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskiru nutarimu (nuoroda) yra patvirtinusi automobilių kelių sąrašą, į kurį yra įtraukti magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai. Jeigu Jūsų miškas yra šalia 123 kelio Biržai–Pandėlys–Rokiškis, kuris priskiriamas prie krašto kelių, tai kirtimams yra taikomi apribojimai. Galime patikinti, kad nuo inspektoriaus valios nepriklauso ar Jūs galėsite vykdyti plyną kirtimą ar ne.

21-30 klausimas

21. Miške noriu įsirengti laužavietę. Kokie reikalavimai?

Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės numato, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus miške sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškrintant sniegui) laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip per 5 metrus nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota (iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta) juosta. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.

22. Skambinau į žemės ūkio skyrių, kad noriu išsikirsti mišką, tai jie man sakė, kad jie leidimų neišduodą ir sakė, kad reikia kažkur kitur kreiptis. Kas man gali suteikti informaciją?

Leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinės miškų tarnybos teritoriniai padaliniai. Visą reikiamą informaciją Jums suteiks Valstybinės miškų tarnybos specialistai – www.amvmt.lt

23. Ar galima mišką įveisti iš kitų medžių rūšių, nei nurodyta Miškų atkūrimo ir įveisimo nuostatuose (pvz. sodinti tik juglans cinerea ar juglans nigra sodmenis)?

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 11.2 punktas numato, kad įveisiant mišką tikslinės medžių rūšys miško želdiniuose ir žėliniuose turi atitikti Nuostatų 10 priedo reikalavimus. Medžių rūšys, neatitinkančios šio priedo reikalavimų, rūšinėje sudėtyje gali sudaryti ne daugiau kaip 5 procentus, krūmai į rūšinę sudėtį neįskaitomi. Plantaciniuose želdiniuose vegetatyviniu būdu padaugintų medžių rūšių klonų skaičius turi atitikti Nuostatų 11 priedo reikalavimus.

Jūsų nurodyti sodmenys neatitinka nuostatų prieduose nurodytų reikalavimų, todėl miško įvesti tik šiais sodmenimis galimybės nėra.

24. Jei privačiuose miško sklypuose pastebėtumėme ne tik sausuolių ar virtuolių kirtimą, bet ir jaunų medelių kirtimą, kam reikėtų pranešti?

Jeigu įtariate, kad Jūs pastebėjote nusikalstamą veiką, pirmiausia reiktų skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir atsakius į kontrolinius klausimus, būsite sujungti su kompetentingos institucijos darbuotojais.

Jeigu įstatymus pažeidžianti veika yra atliekama miško paskirties žemėje, tai būtų galima informuoti bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, Valstybinę miškų tarnybą, jūsų regiono aplinkos apsaugos departamentą arba Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos specialistus.

Jeigu įstatymus pažeidžianti veika yra atliekama ne miško paskirties žemėje, tai būtų galima informuoti bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112 arba jūsų regiono aplinkos apsaugos departamentą.

Bendrasis pagalbos centras taip pat nurodo, kad kai norėsite pranešti apie apskritai daromus pažeidimus, kurie šiuo metu nevyksta, galite kreiptis tiesiogiai į policiją, t.y prašymą (pranešimą) pateikti policijai tiesiogiai interneto portale www.epolicija.lt. Pranešimas bus registruojamas policijoje ir į jį bus reaguojama bendra tvarka.

25. Kur galėčiau rasti berželių alėją šalia Druskininkų?

Druskininkuose ir Druskininkų apylinkėse mūsų ir kompetentingų institucijų žiniomis berželių alėjos nėra, tačiau Druskininkų mieste esančiame Dineikos parke yra beržynėlis. Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centras papildomai nurodo, kad Druskininkuose yra Sahurų alėja (koordinatės Google: 54.015857, 23.969897) ir magnolijų sodelis Gydyklų parke (koordinatės Google: 54.021351, 23.975255).

26. Kiek laiko šakos biokurui gali gulėti krūvose ir ar yra kokios priešgaisrinės taisyklės?

Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja kirtimo atliekų (šakų) saugojimo tvarkos. Miško savininkai ar valdytojai kirtimo atliekas saugo savo nuožiūra, bet privalo laikytis Miškų priešgaisrinių apsaugos taisyklių ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių bendrųjų reikalavimų.

27. Kur galėčiau kreiptis dėl konsultacijos miško atsodinimo klausimais bei miško atsodinimo paslaugų?

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privačių miškų savininkus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų reglamentuojamais klausimais nemokamai konsultuoja Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva privačių miškų savininkams teikiamos nemokamos konsultacijos jų miško valdoje. Individuali konsultacija, suderinus laiką, suteikiama pačioje miško valdoje, konsultantui ją apžiūrėjus su miško savininku. Dėl nemokamos individualios konsultacijos miško valdoje galima kreiptis tel. 8 642 11894.

Dėl miško atsodinimo paslaugų galite kreiptis į Valstybinių miškų urėdijos artimiausią regioninį padalinį su kurio specialistais galėsite aptarti darbų apimtis, kainas ir kitus aktualius klausimus.

28. Pardaviau paveldėtą mišką (stačią medieną). Kaip apmokestinamas šis sandoris?

Šio sandorio apmokestinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Kadangi šio mokesčio taikymui yra įvairių niuansų (pirkėjas fizinis ar juridinis asmuo, kada įvyko paveldėjimas ir pan.), todėl geriausia būtų kreiptis tiesiogiai į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuri Jums suteiks išsamią konsultaciją telefonu 1882 arba apsilankius bet kuriame aptarnavimo skyriuje.

Taip pat Jūsų atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu turėtų būti taikomai dar ir privalomieji atskaitymai iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis..

29. Atliekant miško kirtimo darbus gretimame miške buvo sugadintas vietinės reikšmės miško kelias ir pralaida. Kelias yra privačiame miško sklype, bet naudojamas pateikti į kitus miško plotus (tame tarpe ir valstybinius) ir kito asmens privačią sodybą. Kas turi pareiga prižiūrėti ir sutvarkyti sugadintą kelią ir pralaidą?

Jeigu ūkio subjektas, kuris vykdė miško kirtimo darbus gretimame sklype, sugadino Jūsų ar kitų subjektų nuosavybės teisę valdomą kelią ir pralaidą, tai šis ūkio subjektas privalo sutvarkyti kelią ir pralaidą arba atlyginti padarytą žalą.

Jūsų atveju, Jūs pirmiausiai turėtumėte kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir atsakius į kontrolinius klausimus, būsite sujungti su kompetentingos institucijos darbuotojais.

Bendrasis pagalbos centras taip pat nurodo, kad kai norėsite pranešti apie apskritai daromus pažeidimus, kurie šiuo metu nevyksta, galite kreiptis tiesiogiai į policiją, t.y prašymą (pranešimą) pateikti policijai tiesiogiai interneto portale www.epolicija.lt. Pranešimas bus registruojamas policijoje ir į jį bus reaguojama bendra tvarka.

30. Pirkome žemės ūkio paskirties žemės, kuri buvo apleista - apaugusi krūmais, medeliais. Krūmus ir medžius išpjovėme, bet liko kelmai. Gal miškų urėdijos teikia paslaugą dėl kelmų frezavimo ar rovimo? Jei taip kur kreiptis? (Vilniaus raj.)

Valstybinių miškų urėdija teikia tam tikras miškininkystės paslaugas privačių miškų savininkams. Dėl galimybės gauti šias paslaugas reiktų kreiptis į Valstybinių miškų urėdijos regioninius padalinius (nuoroda).

31-40 klausimas

31. Turiu žemės sklypą 10 ha. Iš jo – 5 ha miško ir 5 ha žemės ūkio naudmenų. Žemės ūkio naudmenos apaugę medžiais, ir jos yra įtrauktos į miškų kadastrą (15 m. beržynas). Visą laiką buvo mokami žemės mokesčiai už žemę. Kadangi pradėjau ūkininkauti noriu iškirsti ir sutvarkyti tą apaugusią žemės ūkio naudmeną. Kur turiu kreiptis ir ar reikalingas leidimas tai žemei sutvarkyti.

Norint atsakyti į šį klausimą reikia žinoti dar daugiau info apie esamą situaciją. Nėra aišku kada tiksliai yra nustatyta, jog ten yra beržynas 15 metų amžiaus. Jei tai padaryta seniai ir tas beržynas jau galimai virš 20 metų – tai yra miškas ir keisti žemės paskirtį bus komplikuota. Jei beržyno faktas nustatytas neseniai ir jis nesiekia 20 metų bei yra įtaksuotas kaip mišku apželiantis plotas tuomet beržus sunaikinti bus paprasčiau. Visą šitą informaciją, ar tai yra įtaksuota mišku ar tik apželiančiu plotu, galima sužinoti Valstybinės miškų tarnybos teritoriniame padalinyje, kuris yra kiekvienoje savivaldybėje, arba padalinys kelioms savivaldybėms.

32. Žmonės kalba, kad mano miškas gali patekti į regioninio parko teritoriją. Ar man priklauso kokia nors kompensacija?

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privataus miško savininkas turi teisę gauti kompensacijas (kurių apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė) dėl ūkinės veiklos ribojimo, kai steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą.

33. Kokiu masteliu rengiamas miškotvarkos projektas?

Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija numato, kad valdos žemės planas pateikiamas sutartinėmis spalvomis nudažytas medynų planas, kuriame pažymimos projektuojamos ūkinės priemonės. Kai projektui rengti naudojami naujausios valstybinių miškų inventorizacijos duomenys, valdos žemės planas rengiamas bazinio miškų žemėlapio M 1:10000 pagrindu, kai projekto rengėjas atlieka naujų miškų inventorizaciją, valdos žemės planas rengiamas ortofotoplanų M 1:10000 pagrindu.

34. Ar Jūs galėtumėte atvykti pas mus ir suteikti konsultaciją gyvai?

Apgailestaudami informuojame, kad šios paslaugos Jums negalime suteikti. Tačiau privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privataus miško savininkas turi teisę nemokamai gauti iš Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų konsultaciją miškų ūkio tvarkymo klausimais. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva privačių miškų savininkams teikiamos nemokamos konsultacijos jų miško valdoje. Individuali konsultacija, suderinus laiką, suteikiama pačioje miško valdoje, konsultantui ją apžiūrėjus su miško savininku. Dėl nemokamos individualios konsultacijos miško valdoje galima kreiptis tel. 8 642 11894.

35. Ar tikrai, kai kertu mišką kartu su savimi turiu turėti popierius, kad galiu kirsti?

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, kertantys privatų mišką, privalo turėti darbo vietoje leidimą kirsti mišką (kopiją), jeigu tiems kirtimams vykdyti tokie leidimai privalomi. Vadinasi leidimą kirsti mišką (originalą arba kopiją) Jūs visada turite turėti su savimi.

36. Kas atlieka miškų priešgaistrinę kontrolę? Į ką reiktų kreiptis?

Nuo 2001 metų miškų priešgaisrinę priežiūrą (kontrolę) visuose Lietuvos Respublikos miškuose vykdo valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai kartu su valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnais. Valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę sustabdyti arba uždrausti neteisėtą ūkinę veiklą miško valdoje, kurioje nesilaikoma Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių.

37. Vakar savo miške sutikau žolininkus, kurie rinkos žoleles. Ar galiu išvaryti tokius žolininkus iš savo miško?

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis privačiuose miškuose, išskyrus specialios paskirties objektų (pasienio zona ir kita) miškus ir miškus, kuriuose tai riboja kiti įstatymai, rinkti juose vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalus tų rūšių, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, skinti vaisius, riešutauti, uogauti ir grybauti, laikydamiesi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Tik dėl svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir panašiai) savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar miško savininkų teikimu gali uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miške ir vaistažolių, grybų, uogų, kitų miško išteklių naudojimą. Uždraustų ar apribotų lankyti miškų ribas rodo miško valdytojo, savininko ar naudotojo prie kelių ir takų į privatų mišką pastatyti informaciniai ženklai, kuriuose nurodomas sprendimą uždrausti ar apriboti lankymąsi miške priėmusios institucijos pavadinimas, sprendimo priėmimo data ir numeris, sprendimo galiojimo laikotarpis, nustatyti lankymosi miške draudimai ar apribojimai ir kontaktiniai duomenys pasiteirauti.

38. Jūs man paaiškinkite. Man pavogė mišką (iškirto), o valdininkai aiškina, kad aš dabar, vėlausiai šiemet turėsiu viską atsodinti. Kaip suprasti?

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privataus miško savininkas privalo kirtavietes ir želdintinas miško aikštes atkurti ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo; žuvusius želdinius ir žėlinius atkurti ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo; atkurtinus žuvusius medynus – ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo; neteisėtai iškirstą mišką – ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Kadangi Jūsų atveju miškas buvo iškirstas be leidimo kirsti mišką, vadinasi ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo turi būti atkurtas miškas.

39. Norėtume įrengti IV grupės privačiame miške pažintinį poilsinį taką. Ar reikia tam leidimo, į ką turėtume kreiptis? Ar galima įrengti miške pavėsines? Ar galima įrengti maždaug 2-3 m aukštyje ~ 7 kv. m apžvalgos ir stebėjimo aikštelę – pavėsinę ant polių? Medžių kirtimai rengiant poilsio infrastruktūrą nenumatomi.

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 15.5 punktas numato, kad „Privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.“. Iš esmės nurodyti objektai galėtų būti įrengti, jeigu atitiks 15.5 punkte numatytas kategorijas. Jūs pirmiausia turėtumėte pasirengti miškotvarkos projektą ir tik tuomet, priklausomai nuo pasirinktų sprendinių, juos galėsite įsirengti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo numatyta tvarka. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo taikymo klausimais konsultuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

40. Kur galima įsigyti Dzūkijos kraštui būdingų augalų sodmenų, sėklų?

Augalų sodmenimis ir sėklomis dažniausiai prekiauja medelynai. Jeigu žinote kokių tiksliai Jums reikia sodmenų ar sėklų siūlytume kreiptis į kelis artimiausius medelynus. Taip pat sodmenimis prekiauja ir Valstybinių miškų urėdija, kurios kai kurie padaliniai turi medelynus ir galbūt gali pasiūlyti Jums reikiamus augalus.

41-50 klausimas

41. Gal galėtumėte rekomenduoti, į ką būtų galima kreiptis dėl konsultacijos miško biologinės įvairovės klausimais?

Jeigu klausimas yra susijęs su miškininkyste ir norite gauti konsultaciją „gyvai“, tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva privačių miškų savininkams teikiamos nemokamos konsultacijos jų miško valdoje. Individuali konsultacija, suderinus laiką, suteikiama pačioje miško valdoje, konsultantui ją apžiūrėjus su miško savininku. Dėl nemokamos individualios konsultacijos miško valdoje galima kreiptis tel. 8 642 11894.

42. Jei žemės ūkio paskirties sklype savaime užaugęs miškas pasiekia 20 metų amžių, ar mokant žemės mokesčius ši teritorija vis tiek traktuojama kaip apleistos žemės ir toliau?

Kadangi šis klausimas yra susijęs su a) žemės klausimais ir b) su mokestine aplinka, todėl išsamesnę konsultaciją Jums dėl mokesčio dydžio apskaičiavimo galėtų suteikti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tel. 1882, o dėl bazės, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, Jums galėtų suteikti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

43. Kelintus metus mano 8 metų pušyną puola pjūkleliai. Ir jų vis daugėja. Gal rekomenduotumėte insekticidą, kokiu geriausia papurkšti? Ir kur jo galima gauti. Vieno hektaro miško rankomis nenurinksi, o papurškti dar galiu.

Pjūkleliui naikinti tinka insekticidas Dimilin WP 25 ir SC 48. Šie insekticidai skirti profesionaliam naudojimui ir ūkinių prekių parduotuvėse dažniausiai neparduodami. Dėl šių insekticidų įsigijimo rekomenduotume kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos miško sanitarinės apsaugos skyrių.

44. Iš NŽT gavome pranešimą dėl parduodamo miško ūkio paskirties žemės sklypo, kuriame siūloma pasinaudoti (nepasinaudoti) pirmumo teise įsigyti šį sklypą. Svarstome pirkti, tačiau nėra aiški šio sklypo tikroji vertė. Kaip ir kas atlieka vertės nustatymus ir kas privalo pateikti dokumentus šio sklypo įvertinimui. Taip pat, kaip galima gauti parduodančio asmens kontaktus, nes NŽT jokios informacijos neteikia.

Parduodančio sklypą asmens duomenų Jūs neturite teisės gauti, pagal galiojančius asmens duomenų apsaugos įstatymus. Šiuos duomenis Jums gali pateikti Registrų centras, jiems pateikus prašymą (paslauga mokama). Sklypo kaina yra pirkimo ir pardavėjo susitarimo reikalas. Norėdami išsiaiškinti kokia yra rinkos kaina Jūs galite kreiptis į nekilnojamo turto vertintojus, kurie įvertins turto vienetą ir nustatys rinkos kainą.

45. Įsigijome sodyba kuriai priklauso 33 a miško plotas. Šalia, matėme, kad yra draustinis (koks tiksliai nepamenu). Ar galėtume savo turimame miško plote iškirsti menkaverčius krūmus?

Kokią ūkinę veiklą vykdyti galite, o kokią negalite priklauso nuo draustinio paskirties ir rūšies. Visos ūkininkavimo sąlygos draustiniuose numatytos Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose. Jeigu norite išsiaiškinti ką galite daryti savo žemės sklype rekomenduotume pasinaudoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva privačių miškų savininkams ir gauti nemokamą konsultaciją. Individuali konsultacija, suderinus laiką, suteikiama pačioje miško valdoje, konsultantui ją apžiūrėjus su miško savininku. Dėl nemokamos individualios konsultacijos miško valdoje galima kreiptis tel. 8 642 11894.

46. Noriu atlikti einamąjį miško kirtimą, tačiau dauguma įmonių klausia ar turiu planą (dokumentą), kuriame būtų parašyta: koks medis (kiek vienos ar kitos rūšies), kiek galima kirsti (kubų) kaip suprantu ir pan. Kas atlieka tokius matavimus? Kokia jų kaina? Kur reikia kreiptis?

Paruošti kirstiną plotą kirtimui turi teisę kiekvienas miškininkystės išsilavinimą turintis žmogus. Jis privalo padaryti sklypo brėžinį, nustatyti iškertamą tūrį. Visai tai braižoma ir surašoma į atitinkamas formas. Tuomet Jūs kreipiatės i Valstybinės miškų tarnybos teritorinį poskyrį ir jei viskas bus gerai gausite leidimą kirsti mišką.

47. 2017 metais netoliese esančioje miško valdoje vykdytas plynas kirtimas. Mediena buvo traukiama per mano miško valdą. Traukimo darbai su manimi nederinti. Mano miško valdoje apie 130 metrų atkarpoje provėžos traukiant medieną vietomis siekia iki 0,6 m. Jokio keliuko planinėje medžiagoje nėra. Dar apie 500 metrų sugadintas bendro naudojimo keliukas iki miško. Tokią situaciją radau šį pavasarį. Pareigūnas, vykdantis miškų kontrolę, situaciją žino nuo darbų vykdymo pradžios. Veiksmų siekiant likviduoti padarinius nesiėmė nei darbus vykdę, nei juos kontroliavę asmenys. Kokia tvarka ir kur galėčiau kreiptis, kad kalti asmenys sutvarkytų provėžas. Ar tokiems pažeidimams galioja senaties terminas, jei taip tai koks jis. Pakomentuokite miškų kontrolę vykdančio pareigūno elgesį.

Miškų kontrolę vykdantis pareigūnas privalo reaguoti į tokius veiksmus, nes administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatytos baudos už tokią veiklą. Pažeidėjas tokiu atveju privalėtų atlyginti ir žalą gamtai (jei tokia yra). Jei pareigūnas nereaguoja Jūs privalote kreiptis į jo tiesioginį vadovą – Valstybinės miškų tarnybos to teritorinio padalinio, kuriame jis dirba, poskyrio vedėją. Visus reikalus susijusius su veikla privačiuose miškuose sprendžia ši tarnyba.

48. Atgavau tokį žemės sklypą kuris dėl nepriežiūros savaime apaugo menkaverčiais krūmais ir buvo įtrauktas į miško žemę nors oficialiai žemė yra žemės ūkio paskirties, kaimynai žemę susitvarkė išpjaudami medį biokurui, nors situacija buvo analogiška tai yra žemė buvo taip pat stipriai apaugusi tos pačios rūšies medžiais jų žemė nebuvo įtraukta į miško žemę, tad sakykit kur konkrečiai reikėtu kreiptis, kad atvykę specialistai galėtu įvertinti esamą situaciją ir galbūt leisti išsipjauti tą augmeniją? Žemė randasi Utenos rajone.

Žemės sklypų priskyrimas prie mišku apaugusių plotų priklauso nuo augančių medžių amžiaus. Visi duomenys apie tokius sklypus yra Valstybinės miškų tarnybos teritoriniuose padaliniuose, tai gi kreipkitės į Utenos padalinį ir jo pareigūnai suteiks visą rūpimą informaciją.

49. Kokius kriterijus turi atitikti žemės ūkio paskirties žemė, norint joje įveisti mišką ir pakeisti paskirtį į miškų ūkio?

Kriterijai, kuriuos turi atitikti žemė, kurioje norima įveisti mišką yra numatyti Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėse. Leidimus įveisti mišką ne miško žemėje išduoda Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai.

50. Kur galėčiau rasti urėdijų medelynų kontaktus?

Šiuo metu visos buvusios 42 urėdijos yra sujungtos į vieną juridinį asmenį ir visa informacija yra skelbiama viename puslapyje. Valstybinių miškų urėdijos medelynų kontaktus rasite paspaudę šią nuorodą.

51-60 klausimas

51. Ar miške kelkraštyje galima palikti automobilius ar juos reiktų palikti tik tam skirtose aikštelėse.

Lankymosi miške taisyklių 12 punktas numato, kad „Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.“. Vadinasi automobilį galima palikti arba stovėjimo (parkavimo aikštelėje) arba kelio pakraštyje. Jeigu automobilis paliekamas kelio pakraštyje, tai svarbiausia, kad juo nebūtų užvažiuota ant samanų, kerpių ir uogienuojų.

52. Ar moteris motoriniu pjūklu gali kirsti mišką?

Miško darbų saugos taisyklių DT 1 – 96 65 punkte yra numatyta, kad „Motorpjūkliu leidžiama dirbti vyrams, ne jaunesniems kaip 18 metų, turintiems reikiamą kvalifikaciją ir tą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą.“. Nors aplinkybės pasikeitė (palengvėjo motorpjūklai ir pan.), tačiau pagal šį galiojantį teisės aktą su motorpjūklu galima dirbti tik vyrams, ne jaunesniems kaip 18 metų.

53. Turiu miško sklypą Neries regioniniame parke. Sklypas yra nurodomas, kaip turintis ypatingą istorinę vertę, todėl šiame plote jokie darbai negalimi. Ar yra galimybė gauti piniginę kompensaciją už privačiame miško sklype esamą išskirtinę vietą?

Taip, galimybė gauti kompensaciją yra. Kompensacijų išmokėjimo tvarką reglamentuoja Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578. Miško savininkas norėdamas gauti kompensaciją turėtų kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą.

54. Kur reiktų kreiptis, dėl sugadinto privažiavimo į mišką ir privataus miško išvažinėjimo paliekant gilias provėžas bei kelio tarp miško ribų sugadinimo. Pažeidėjas nežinomas.

Jeigu ūkio subjektas, kuris vykdė miško kirtimo darbus gretimame sklype, sugadino Jūsų ar kitų subjektų nuosavybės teisę valdomą turtą, įskaitant ir kelią, tai šis ūkio subjektas privalo sutvarkyti arba atlyginti padarytą žalą.

Jūsų atveju, Jūs pirmiausiai turėtumėte kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir atsakius į kontrolinius klausimus, būsite sujungti su kompetentingos institucijos darbuotojais.

Bendrasis pagalbos centras taip pat nurodo, kad kai norėsite pranešti apie apskritai daromus pažeidimus, kurie šiuo metu nevyksta, galite kreiptis tiesiogiai į policiją, t.y prašymą (pranešimą) pateikti policijai tiesiogiai interneto portale www.epolicija.lt. Pranešimas bus registruojamas policijoje ir į jį bus reaguojama bendra tvarka.

55. Perku sklypą Pyplių kaime, kuris ribojasi su privačiu mišku, turinčiu III miškų grupę (apsauginis miškas). Ar yra tikimybė, kad miško savininkas kada nors sugalvos iškirsti (panaikinti šį mišką)? Ar tokią grupę turintis miškas gali būti kertamas? Ar galime būti ramūs kad miškas išliks?

III – ios grupės miškai, tai geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai, kurių ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Šios grupės miškuose leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai. Taigi, miško jūsų kaimynas tikrai nepanaikins, bet turės teisę jį kirsti plynai laikantis visų tai reglamentuojančių teisės aktų.

56. Esame dviejų šalia vienas kito esančių miško sklypų Pabradės sen. Švenčionių r. sav. Trabučių vs. teritorijoje. Šiuos sklypus norėjome parduoti, bet susidūrėme su komentarais iš pirkėjų pusės, kad mūsų miške dar kelis metus galioja tam tikri kirtimo apribojimai. Norėčiau detaliau sužinoti kas tai per apribojimai, kokiam plotui galioja, kiek laiko galioja.

Duomenis apie valdą ir situaciją joje Jums gali pateikti ir visus ribojimus paaiškinti tik Valstybinės miškų tarnybos teritorinio poskyrio pareigūnai. Konkrečiai jūsų teritoriją turėtų aptarnauti Vilniaus teritorinis poskyris.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva privačių miškų savininkams teikiamos nemokamos konsultacijos jų miško valdoje. Individuali konsultacija, suderinus laiką, suteikiama pačioje miško valdoje, konsultantui ją apžiūrėjus su miško savininku. Dėl nemokamos individualios konsultacijos miško valdoje galima kreiptis tel. 8 642 11894.

57. Kur galėčiau pasiklausti dėl miško ištaksavimo? Buvo žemės ūkio žemė, dabar jau registruota kaip miško, yra aikštelė, kur niekad medžiai neaugo, ją ir norėčiau ištaksuoti.

Jums reikėtų kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos teritorinį poskyrį. Šios tarnybos pareigūnai įvertinę valdos situaciją pateiks atsakymą.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva privačių miškų savininkams teikiamos nemokamos konsultacijos jų miško valdoje. Individuali konsultacija, suderinus laiką, suteikiama pačioje miško valdoje, konsultantui ją apžiūrėjus su miško savininku. Dėl nemokamos individualios konsultacijos miško valdoje galima kreiptis tel. 8 642 11894.

58. Pagal ką nustatomos miškų gaisringumo klasės pavasario ir vasaros laikotarpiu? Kur tai galėčiau sužinoti?

Miškų gaisringumo klasės pavasario ir vasaros laikotarpiu nustatomos kasdien pagal kritulių kiekį, dienų skaičių be kritulių, oro temperatūrą ir apie tai skelbiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos interneto puslapyje www.meteo.lt

59. Savo turimame miške atsodinau dalį medelių. Medeliai truputi nudžiuvo. Miškininkas pradėjo aiškinti apie želdinių žuvimą. Kaip skaičiuojamas nudžiuvusių medelių santykis?

Želdiniai ir žėliniai laikomi žuvusiais, kai gyvybinių medelių skaičius miško plote ar jo dalyje, ne mažesnėje kaip 0,1 ha, yra mažesnis 75 proc. ir daugiau už nustatytus minimalius reikalavimus. Želdinių ir žėlinių žuvimo faktą nustato Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybinis miškų pareigūnas, jei dėl ligų ar kenkėjų želdiniai ar žėliniai žuvo 0,5 ha ir didesniame plote – Valstybinės miškų tarnybos atstovas, surašydamas nustatytos formos aktą.

60. Kada pakeisite priimtą Nenukirsto miško pardavimo tvarką?

Nenukirsto miško pardavimo tvarką reglamentuoja Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija savo 2018 metų veiklos plane yra numačiusi parengti minėtų taisyklių pakeitimo projektą ir jį pateikti Vyriausybei.

61-70 klausimas

61. Išsikirtau mišką plynai, tai per kiek laiko turėčiau atkurti mišką?

Miško atkūrimo bei įveisimo būdai, metodai ir reikalavimai atliekamiems darbams nustatyti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštelėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo.

62. Kur galėčiau kreiptis, kad sužinočiau malkinės medienos kainas?

Malkinės medienos kainos nėra reglamentuojamos teisės aktais, todėl šio produkto kaina yra pirkėjo ir pardavėjo susitarimo dalykas. Valstybinių miškų urėdijos atskiri teritoriniai padaliniai prekiauja šiuo produktu ir savarankiškai nusistato kainas. Jeigu norite sužinoti šios įstaigos kainas, tai siūlome kreiptis į atitinkamą teritorinį padalinį.

63. Ar galiu kirsti mišką plynai esantį šalia Nemuno? Girdėjau, kad tokio miško vandens apsaugos zonoje negalima plynai kirsti, tad tai žymiai keičia miško vertę.

Norint atsakyti į šį klausimą būtina žinoti miško valdos miškų grupę, šlaito nuolydį. Šią informaciją jums pateiks ir visus ribojimus išaiškins Valstybinė miškų tarnybos teritorinio poskyrio pareigūnai.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva privačių miškų savininkams teikiamos nemokamos konsultacijos jų miško valdoje. Individuali konsultacija, suderinus laiką, suteikiama pačioje miško valdoje, konsultantui ją apžiūrėjus su miško savininku. Dėl nemokamos individualios konsultacijos miško valdoje galima kreiptis tel. 8 642 11894.

64. Kaip teisingai turi būti kuriamas laužas miške?

Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu. Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip per 5 metrus nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota (iki mineralinio sluoksnio išvalyta) juosta. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol visiškai nustos rusenęs.

65. Kokiai kelių kategorijai priskiriami miško keliai?

Miško keliai priskiriami vietinės reikšmės vidaus keliams, kurie apibūdinami kaip juridinių ar fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai, nuosavybės teise priklausantys valstybei, savivaldybei, juridiniams ar fiziniams asmenims.

66. Turiu miško paskirties žemės ir planuoju sodinti spygliuočius su lapuočiais. Kokiu tankiu juos turėčiau sodinti? Ar yra kažkokios normos mišriems želdiniams?

Mišriųjų želdinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos medžio rūšies kiekį procentais želdinių sudėtį.

67. Ar taikomos kokios nors taisyklės renkant vaistinguosius augalus miške?

Renkant vaistinguosius augalu jų natūraliose augavietėse, reikia laikytis tam tikrų taisyklių, kad nepadarytumėte žalos gamtai. Vaistinius augalus galima rinkti tankiuose jų sąžalynuose, tačiau negalima vienoje vietoje nurinkti visų augalų. Renkat antžemines žolinių augalų dalis, privaloma palikti ne mažiau kaip 30 proc., o kasant požemines augalų dalis (šaknis, šakniastiebius) – 70 proc. nepažeistų augalų. Be to, iškasus stambias šaknis ar šakniastiebius, smulkiąsias šaknis reikia palikti dirvoje. Jeigu kasamų augalų sėklos dar neišbyrėjusios, jos surenkamos ir pasėjamos į iškastas vietas. Skinti pumpurus galima tik nuo augalo šoninių šakų ir ne aukščiau kaip 1/3 augalo aukščio. Skinant lapus nuo sumedėjusių augalų, reikia stengtis, kad nenukentėtų jų gyvybingumas. Leidžiama surinkti ne daugiau kaip 40 proc. lapų nuo vieno medžio. Pjauti augalus ar jų dalis reikia aštriu peiliu (taip mažiau nukenčia likusios augti augalų dalys). Negalima vaistingųjų augalų rinkti užterštuose plotuos (prie pramonės įmonių, pakelėse, herbicidais ar kitais chemikalais nupurkštuose plotuose, prie fermų ir kitur).

68. Turim sodybą, iki kurios privažiavimas miško keliuku. Po vykdytų kirtimų baisiai išgadintas keliukas, kad palijus tapo sunku pravažiuoti. Kas yra atsakingas už tokio kelio priežiūrą?

Miškų įstatyme numatyta, kad miško kelių, einančių per keleto miško savininkų ar valdytojų valdas, priežiūrą ir tvarkymą privalo atlikti tų valdų valdytojai, savininkai ar naudotojai. Taigi, miško kelius tvarkyti privalo ne tik miškų, kuriais eina tie keliai, savininkai ar valdytojai, bet ir kiti asmenys, kurie naudojasi miško keliu ir jį sugadina.

69. Noriu atsodinti tėčio turimą mišką, kada geriausia tą daryti? Galima rudenį?

Geriausia mišką sodinti ir sėti yra pavasarį. Sodinama prieš pumpurų sprogimo pradžią. Jei naudojami sodmenys su apribota šaknų sistema, galima sodinti ir vėliau.

Miško želdiniai gali būti sodinami ir rudenį. Spygliuočių medžių rūšys sodinamos susiformavus sodmenų pumpurams ir sumedėjus stiebams (dar augant šaknims). Lapuočių rūšys sodinamos tik pradėjus kristi lapams.

70. Ar galiu apriboti eismą miško keliu?

Miško kelio savininkas gali teisės aktų nustatyta tvarka laikinai apriboti, nutraukti eismą ar užaryti kelią dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams, kai dėl to gali būti sugadintas kelias, kelio tiesimo ar taisymo (remonto), priežiūros darbų metu, kilus grėsmei saugiam eismui.

71-80 klausimas

71. Esu girdėjęs apie ugdomuosius miško kirtimus. Kas tai per kirtimai?

Tai miško kirtimai nebrandžiame medyne, vykdomi siekiant išauginti tam tikros rūšių sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną.

Mišriuose vienaardžiuose medynuose ugdomieji miško kirtimai projektuojami, kai tikslinių medžių rūšių jaunuolynai auga po nepageidaujamų medžių ar krūmų lajomis arba kai nepageidaujamų rūšių medžiai ar krūmai pradeda stelbti ar čaižyti tikslinių rūšių medžius. Tokiais atvejais jaunuolynų ugdymo kirtimai projektuojami bet kokio skalsumo medynuose, retinimai ir einamieji kirtimai – vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių reikalavimais. Retinimų ir einamųjų miško kirtimų mišriuose medynuose intensyvumas nustatomas vadovaujantis ugdytino medyno rodikliais ir Miško kirtimo taisyklių 5 priedo reikalavimais.

Po ugdomųjų miško kirtimų medžių kiekis grynuose medynuose turi būti ne mažesnis kaip nurodytas Miško kirtimų taisyklių 4 priede.

72. Ketinu atkurti mišką, kada geriausia išsikasti sodmenis? Ir kaip juos laikyti iki sodinimo?

Sodmenys miškams atkuri ar veisti turi būti iškasami tik visiškai baigę arba dar nepradėję vegetuoti. Pavasarį sodmenys pradedami kasti, kai iš dirvos visiškai išeina pašalas. Prieš iškasant sodmenis, rekomenduojama pakirsti jų šaknis. Vėliau patrumpinamos tik šoninės šaknys. Šaknys gali būti trumpinamos ir po sodmenų iškasimo. Iškasus sodmenis būtina apsaugoti nuo saulės, vėjo ir šalčio pažeidimų. Rudenį lapuočių medžių sodmenis galima iškasti tik tuomet, kai jų lapai visiškai pakeičia spalvą. Iškastus sodmenis reikia tuojau pat sudėti ė lauko konteinerius arba laikinai prikasti jų iškasimo vietose. Lauko konteineriai turi būti uždengti drėgmę sulaikančia medžiaga (brezentu, veltiniu arba stora drobe). Prikastus spygliuočių sodmenis galima laikyti ne ilgiau kaip vieną savaitę. Ilgiau laikyti galima tik šaldytuvuose, kuriuose reguliuojama drėgmė ir temperatūra, juose sodmenys turi būti supakuoti specialioje taroje arba apipurkšti vandens garavimą augaluose mažinančiomis medžiagomis (antitranspirantais).

73. Kokie yra apribojimai ar draudimai rinkti augalus miške?

Draudžiamas skynimas ir prekyba žiedais visų rūšių vandens lelijų ir visų rūšių šilagėlių.

Draudžiamas išrovimas, kasimas ir naikinimas paprastojo burbulio, miškinės lelijos, lieknosios plukės, pavasarinės raktažolės ir didžiažiedės rusmenės.

Draudžiamas rinkimas, skynimas ir prekyba visų rūšių pataisų (išskyrus, kai pataisų, neįrašytų į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, sporinės varputės renkamos ir naudojamos vaistinei žaliavai).

74. Turiu mišką ar privalau pasirengti vidinės miškotvarkos projektą? Kam jis reikalingas?

Vidiniai miškotvarkos projektai, tai dokumentai, rengiami valstybinėms ir privačioms miško valdoma arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami ūkiniai veiklai miško žemėje planuoti.

Miško savininkams, norintiems aktyviau ūkininkauti, t.y. vykdyti pagrindinius miško kirtimus (išskyrus kai kuriuos atvejus), naudotis Europos Sąjungos parama kai kurioms veikloms, tiesti miško keliukus, rengto poilsiavietes it kt., vidinės miškotvarkos projektas būtinas. Tačiau žinotina ir tai, kad ir be vidinio miškotvarkos projekto galimi jaunuolynų ugdymo, retinimo, einamieji, taip pat sanitariniai miško kirtimai.

75. Gretimo žemės sklypo savininkas savo žemę užsodino mišku. Per šį sklypą yra bendro naudojimo 6 m pločio kelias, kuriuo važiuojame į žemės ūkio paskirties žemę. Sodinant mišką savininko prašėme nesodinti per arti kelio ir melioracijos griovio medžių, tačiau į tai nebuvo reaguojama. Per kelis metus medžiai užaugo, išsiplėtė šakos, pro kurias nebeįmanoma pravažiuoti su žemės ūkio technika. Ką daryti? Nejaugi nėra jokių taisyklių užsodinant žemės ūkio paskirties žemę mišku?

Miško įveisimą ne miško žemėje reglamentuoja Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės. Žemės savininkas norėdamas gauti leidimą įveisti mišką privalo kreiptis į savivaldybės žemėtvarkos skyrių bei pateikti reikiamus dokumentus, tame tarpe ir žemės sklypo planą su tiksliai nurodytomis želdomo ploto ribomis. Šie dokumentai derinami su valstybinių miškų pareigūnu, melioracijos specialistais. Taigi Jūsų kaimynas įveisdamas mišką privalėjo griežtai laikytis leidime nurodytų ribų. Jei tų ribų jis nepažeidė – viskas teisėta, jei pažeidė turėtumėte kreiptis į savivaldybės žemėtvarkos skyrių, dėl ribų išaiškinimo.

76.

Miške pušis puola vabalai, del ko vis po kelias pušis numiršta. Panašu, kad vabalai valgo pušis po žieve, po to žieve nuo medžio nukrenta ir pušis numiršta. Ieškome kaip su tuo susitvarkyti. Nerandame įmonių kurios užsiimtų miško kenkėjų naikinimu. Gal galėtumėte patarti kaip kovoti su šiais kenkėjais?

Vienareikšmiškai į Jūsų klausimą nebuvus miško valdoje atsakyti neįmanoma. Pušis priklausomai nuo jų amžiaus puola skirtingi kenkėjai, todėl neįvertinus situacijos Jūsų miško valdoje sunku ką ir komentuoti. Rekomenduojame kreiptis dėl teikiamos nemokamos konsultacijos privačių miškų savininkams Jų miško valdoje, kurią inicijuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Dėl nemokamos konsultacijos miško valdoje kreiptis tel. 8 642 11894.

77. Ar būtų efektyvu dabar (vasara) sodinti mišką, ar visgi geriau palaukti pavasario?

Mišką geriausia sodinti pavasarį iki medelių pumpurų sprogimo pradžios. Jeigu nuspręsite tai daryti rudenį, tuomet spygliuočius reikėtų sodinti susiformavus pumpurams ir sumedėjus stiebeliams, bet šaknims dar augant, o lapuočius – pradėjus kristi lapams.

78. Per kiek laiko turėčiau atsodinti medelius kirtavietėse?

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privataus miško savininkas privalo kirtavietes ir želdintinas miško aikštes atkurti ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo.

79. Kur išsiimti leidimą miško kirtimui?

Leidimus kirsti mišką išduoda Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritoriniai poskyriai, kurių kontroliuojamose teritorijose yra numatyti kirtimui miškai. Tačiau privačių miškų savininkai visus leidimui gauti reikalingus dokumentus gali pateikti elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (https://alis.am.lt/).

80. Esu girdėjusi, kad negalima mėlynių rinkti su šukomis. Ar tai tiesa?

Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka numato, kad renkant bet kokias uogas draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti uogienojus žalojančius įrankius. Vadinasi naudoti specialias šukas ar kitas mechanines priemones yra draudžiama.

81-90 klausimas

81. Vyrai iškirto pušyną, o atėjęs inspektorius aiškina, kad palikti kelmai per aukšti. Kokie jie turi būt?

Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 43 punktas nurodo, kad visose kirtavietėse spygliuočių kelmų aukštis, matuojant nuo šaknies kaklelio, turi būti ne didesnis kaip 10 cm.

82. Ganykla ribojasi su urėdijos mišku. Ar nieko tokio, jei karvės kartais nuklysta į tą mišką? Gyvuliai ten kaip ir nieko blogo nedaro.

Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka numato, kad valstybiniuose miškuose ganyti gyvulius leidžiama tik miško žemėje esančiose aikštėse, pelkėse, inžinerinių tinklų linijose, kvartalinėse linijose, priešgaisriniuose proskiebiuose ir kitose ne miškui auginti skirtose vietose. Privačiuose miškuose gyvulius ganyti leidžiama ir kitose vietose, išskyrus plynas kirtavietes ir natūralius bei kultūrinius iki 20 metų amžiaus jaunuolynus.

83. Planuoju užsiimti biokuro gamyba. Ar šiuo metu yra kokia galimybė gauti paramą iš Europos Sąjungos lėšų?

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos į miškininkystės technologijas“ galima gauti iki 50 proc. kompensacijų pirminio nepramoninio medienos perdirbimo arba apdirbimo įrangai ir technikai (mobilūs medienos smulkintuvai (kapoklės) ir medienos skaldymo įranga, mobilios lentpjūvės).

84. Ar galima įveisti mišką sklype, kuris yra paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ribose?

Galima jei nėra papildomų sąlygų – saugoma teritorija, inžineriniai tinklai ar kita. Turite kreiptis į rajono žemės tarnybą ir ten gausite informaciją apie savo valdą ir apie galimybę įveisti mišką.

85. Turime savo sklype, teritorijos kurioje jau 15 metų auga pušys, žemė yra ūkio paskirties, ar galima įgalinti tą teritoriją kaip mišką?

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Vadinasi, po 5 metų Jūsų sklypo teritorija, kurioje jau 15 metų auga pušys, bus savaime įtraukta į apskaitą kaip miškas.

86. Turiu nemažą kiekį pjautinės medienos ir baiminuosi, kad ji nepradėtų pūti. Ką turėčiau daryti, kad mediena nesupūtų?

Pjautinės medienos puvinius sukelia įvairūs grybai. Jie sėkmingai vystosi esant nuo +10 iki -48 0C temperatūrai, tačiau palankiausia grybų vystymuisi temperatūra yra nuo +24 iki +30 0C. Esant žemesnei nei +10 0C ir aukštesnei nei +48 0C temperatūrai, grybų augimas bei vystymasis sustoja, tačiau jie išlieka gyvi. Tik kai vėl susidaro palankios aplinkos sąlygos jų gyvybiniai procesai atgyja. Tačiau medienoje, kurios drėgmė mažesnė nei 18-20%, medieną pūdantys grybai nei augti, nei vystytis negali. Todėl, norint sudaryti grybams nepalankias sąlygas, pjautinę medieną reikia išdžiovinti iki 18-20% ar dar mažesnio drėgnumo ir apsaugoti ją nuo kritulių.

87. Pirmą kartą sodinsiu medelius miške. Turimų sodinukų ilgos šaknys. Ar galiu jas trumpinti?

Kai šaknys yra per ilgos būtina šaknis patrumpinti. Jokiu būdu negalima sodinant šaknų užlenkti. Geriausia prieš sodinant šaknis patrumpinti, bet ne daugiau kaip 1/3. Šaknys nukertamos aštriu kirviu, peiliu ar nukerpamos sodo žirklėmis. Šaknis trumpinti galima keliems sodinukams iš karto prieš tai surūšiavus pagal dydį.

88. Gausiu leidimą kirsti mišką. O tai kiek laiko jis galios?

Leidimai kirsti mišką išduodami ne ilgiau kaip vieniems metams ir galioja iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos. Leidimai gali būti pratęsti, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

89. Dalyje turimo miško pavasarį visada būna daug vandens. Gal iš rudens galėčiau iškasti griovius vandeniui nubėgti? Ar galiu tai atlikti pats? Kaip geriau tai turėčiau atlikti?

Efektyvus miško nusausinimas yra nors ir mažas griovio iškasimas, ir visai nereikalingos griovių trasos, o griovys nebūtinai turi būti tiesus. Pavasarį reiktų pažymėti paviršiaus vandenų tėkmę ir pagal tai iškasti negilius griovelius. Būtina sausinimo sąlyga yra vandens nuleidimas. Uždaros įdubos nusausinti neįmanoma. Sprendžiant miško nusausinimo klausimą, reikia tartis su gretimai esančio miško savininku. Yra naudinga nusausinant mišką kooperuotis.

90. Ar turimam nuosavam miške pastebėjęs miško pakitimus pvz. kad džiūsta medžiai ar kad daug medžių būna apgraužti žvėrių, turėčiau kažkam pranešti? Pavasarį vis pastebiu, kad žvėrys apgraužia daug medžių.

Reikia pranešti miškų tarnybai, jei pastebėjote:

– daug skraidančių arba tupinčių ant medžių kamienų, šakų, krūmų vabzdžių (drugių);

– intensyviai ar visai nugraužti spygliai, lapai medžių lajose;

– iš medžių lajų krenta gausios vabzdžių lervų išmatos;

– kai žvėrių nuskabyta per 25% sodinukų;

– daugiau kaip 10% medžių žvėrys nulaupė žievės;

– džiūsta medžių grupė (per 10 medžių vienoje vietoje);

– vysta medelių viršūnės, lapai, keičiasi spyglių spalva, ant kamienų, šakų pastebimos žaizdos (per 10% visų medelių skaičiaus).

91-100 klausimas

91. (klausimas)

(atsakymas į klausimą)

92. (klausimas)

(atsakymas į klausimą)

93. (klausimas)

(atsakymas į klausimą)

94. (klausimas)

(atsakymas į klausimą)

95. (klausimas)

(atsakymas į klausimą)

96. (klausimas)

(atsakymas į klausimą)

97. (klausimas)

(atsakymas į klausimą)

98. (klausimas)

(atsakymas į klausimą)

99. (klausimas)

(atsakymas į klausimą)

100. (klausimas)

(atsakymas į klausimą)

Teisės aktai

Miškų priešgaisrines apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500

Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799

Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578

Miško darbų saugos taisyklės DT 1 – 96, patvirtintos Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministerijos 1996 m. lapkričio 25 d. įsakyme Nr. 208

Miško dauginamosios medžiagos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521

Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.3D-130/D1-144

Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577

Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406

Miško sanitarines apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199

Miško kirtimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055

Lankymosi miške taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-849

Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, patvirtinta Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V

info@musuprojektai.lt

Tel. 8 700 40025

Klausk!

Norėdami pateikti klausimą miškininkui užpildykite žemiau esančią formą. Gavę Jūsų klausimą, atsakymą į jį paruošime per 1-2 darbo dienas ir jį patalpinsime šioje svetainėje.

 

Back to Top